Mėnesio tema: Kaip pasiruošti vairuotojams Rugsėjo iššūkiams ir automobilių pagausėjimui?

Mėnesio tema: Kaip pasiruošti vairuotojams Rugsėjo iššūkiams ir automobilių pagausėjimui?

Planuokite laiką kitaip nei vasara

Rugsėjo pradžioje kelionė iš namų į darbą ir atgal trunka ilgiau nei vasarą – tai nepasikeis ir reikia su tuo susitaikyti. Tačiau strigimas spūstyse yra prastas pasiteisinimas dėl vėlavimo į darbą, tad grūsčių sezono pradžioje savo laiką reikėtų planuoti kitaip.

Rugsėjo mėnesį kiekvienai kelionei, kurios tikslą pasiekti būtina nevėluojant, reikėtų turėti laiko rezervą. Pavyzdžiui, jeigu važiavimas iš namų į darbą vasarą trunka 20 minučių, rudenį jai reikėtų skirti dvigubai daugiau laiko.

Dažnas, netikėtai pakliuvęs į spūstį ir suprasdamas, jog pavėluos į susitikimą, susinervina – tai yra normalu. Tačiau pyktis ir nepagarba kitiems vairuojant automobilį yra labai žalingi – tai gali lemti daug ir rimtų vairavimo klaidų.

Vairuokite atsargiau ir patikrinkite savo automobilį

Po atostogų į aktyvų ritmą rugsėjį grįžusiems vairuotojams reikėtų elgtis atsargiau, pavyzdžiui, važiuoti lėčiau ar išvažiuojant iš šalutinio kelio galvą į vieną šoną pasukti dukart.

Po ilgesnių atostogų grįžę žmonės turėtų skirti laiko savo automobiliui ir bent jau patikrinti padangų slėgį. Jeigu automobilis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, slėgis galėjo sumažėti, o tuomet prastėja padangų sukibimas su kelio danga ir stabilumas.

Artėjant tamsiajam metų periodui vertėtų patikrinti ir automobilio žibintus, ar šie šviečia tvarkingai. Taip pat verta patikrinti automobilio padangas, ar šios dar nepasiekė 3 milimetrų žymos. Lietuvoje įstatymai leidžia naudoti vasarines padangas kol šios nudils iki 1,6 milimetrų, tačiau tai nėra saugu: minimali jų riba turėtų būti 3 milimetrai.

Pernykščiai pirmokai taip ir neturėjo galimybės įtvirtinti saugaus elgesio kelyje į mokyklą įgūdžių – beveik visus mokslo metus mokėsi namuose. Švietimo mokslo ir sporto ministerija visą vasarą primena – mokiniai grįš į klases, mokymasis vyks tiesiogiai mokykloje. Dėl to pradinių klasių tėvams ir džiugu, ir neramu – teks pratinti atžalas prie naujos rutinos. Todėl ekspertai primena, kaip saugiau elgtis kelyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasiruošti reikia ir tėvams

Praeitais metais pradinukai beveik visus metus mokėsi iš namų ir neturėjo galimybės įtvirtinti saugaus elgesio kelyje įgūdžių. Šiais mokslo metais mokiniai grįš į klases, mokymasis vyks tiesiogiai mokykloje. Dėl to pradinių klasių tėvams ir džiugu, ir neramu – teks pratinti atžalas prie naujos rutinos. Tad primename pagrindines saugos eismo taisykles prieš išleidžiant vaiką į mokyklą.

  • Geriausias vaikų auklėjimo metodas – savo pavyzdžiu. Todėl siekiant paruošti vaiką savarankiškai kelionei į mokyklą, svarbu patiems visą laiką tinkamai kirsti gatvę – eiti per perėją, nuolat kalbėtis apie saugų elgesį kelyje, supažindinti su šviesoforo signalais, pagrindiniais kelio ženklais ir bandyti paprastai paaiškinti eismo procesus bei taip formuoti suvokimą, kodėl ir kaip elgtis yra saugu.
  • Jei vaikui teks naudotis viešuoju transportu, būtina priminti, kad jokiais būdais negalima kirsti gatvės prieš viešojo transporto priekį ar galą.
  • Likus kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios, parinkite saugų maršrutą į mokyklą ir atgal. Kartu su vaiku keletą kartų nueikite juo. Jei reikės važiuoti autobusu derėtų kartu su vaiku keletą kartų pakartoti kelionę iki mokyklos ir atgal, stebėti ar vaikas supranta ir įsiminė, kaip reikia elgtis viešajame transporte.
  • Nupieškite būsimo maršruto schemą, kurioje vaikui būtų aiškiai ir suprantamai pažymėti pagrindiniai objektai – namas, parduotuvė ir mokykla bei paryškintos vietos, kuriose reikia būti ypač atidiems.
  • Per važiuojamąją kelio dalį eikite pėsčiųjų perėja, paisykite šviesoforo signalų, supažindinkite vaiką su jais, stebėkite eismo aplinką ir klausykite, eidami neužsiimkite pašaliniais darbais, tai akcentuokite ir vaikui.

Lietuvos policija saugaus eismo patarimai vaikams ir jų tėvams

  • Norėdamas pereiti kelią ar gatvę privalai susirasti perėjimui skirtą vietą – pėsčiųjų perėją ar sankryžą. Jeigu jų nėra, tokią vietą, kur kelias gerai matomas į abi puses.
  • Priėjus prie perėjos, reikia atsistoti toliau nuo šaligatvio ar kelkraščio krašto, apsidairyti į abi puses: pasižiūrėti į kairę, į dešinę. Jei transporto priemonės nevažiuoja, dar kartą pasižiūrėti į kairę ir, įsitikinus savo saugumu, eiti.
  • Per kelią reikia eiti statmenai, o ne įstrižai. Kelyje niekada neskubėti – elgtis ramiai, būti atidžiam ir nežiopsoti. Jei nespėjai pereiti kelio ar gatvės, reikia ne bėgti, o sustoti saugumo salelėje ir palaukti kol pravažiuos transporto priemonės.
  • Užmiestyje kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eiti tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį – t. y. kairiąja puse. Nebėgti į kelią iš už stovinčios transporto priemonės priekio ar galo, kitos kliūties, kuri užstoja matymo zoną, nes gali pakliūti po kitos važiuojančios transporto priemonės ratais.
  • Visada įsitikinti savo saugumu pačiam. Nesekti aklai kitais. Daugiau pasitikėti savimi ir galvoti savo galva.
  • Į autobusą ar troleibusą įlipti ir iš jo išlipti tik jam visiškai sustojus.
  • Suaugusieji einant per kelią vaiką turėtų laikyti už rankos ir nepalikti vaikų be priežiūros arti kelio ar gatvės.
  • Tamsiuoju paros metu naudoti atšvaitus ar kitą šviesą atspindintį elementą, o vaikui atšvaitą prisegti prie drabužių ar kuprinės.

Būkite saugūs!