SAUGAUS EISMO UŽTIKRINIMO VALDYMAS

7 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo užtikrinimo politika

7.1. Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė.

8 straipsnis. Valstybinės eismo saugumo programos vykdymo finansavimas

8.1. Valstybinė eismo saugumo programa finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.

8.2. Valstybinei eismo saugumo programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.

9 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo komisija

9.1. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimą kontroliuoja nuolatinė Valstybinė eismo saugumo komisija (toliau – Komisija).

9.2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais ir kitais teisės aktais.

9.3. Komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, susisiekimo ministras, vidaus reikalų ministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas.

9.4. Komisija:
1) teikia Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms siūlymus šio įstatymo įgyvendinimo klausimais;
2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų atitikties eismo saugumo reikalavimams;
3) rengia Valstybinės eismo saugumo programos projektą ir jį teikia Vyriausybei;
4) svarsto eismo saugumo užtikrinimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus.

9.5. Komisijos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už Komisijos darbą.

9.6. Komisija Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro Eismo saugumo tarybą, konsultuojančią Komisiją eismo saugumo klausimais.

10 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimas

10.1. Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos:
1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių rekonstrukcijos, kelių projektavimo, kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir didelio avaringumo ruožų nustatymo reikalavimus ir tvarką;
2) suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato tvarką ir atvejus, kada taisomuose kelių (gatvių) ruožuose keliuose dirbantys asmenys gali reguliuoti eismą;
3) nustato keleivių vežimo reguliariais reisais nustatytais maršrutais leidimo išdavimo tvarką;
4) nustato privalomosios techninės apžiūros atlikimo ir privalomosios techninės apžiūros, atliktos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, pripažinimo tvarką, techninės ekspertizės atlikimo tvarką;
5) nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę;
6) suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;
7) suteikia teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę ir šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;
8) organizuoja eismo dalyvių švietimą eismo saugumo srityje;
9) nustato vairuotojų mokymo tvarką;
10) nustato papildomo vairuotojų mokymo tvarką;
11) suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija, nustato C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarką;
12) nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką;
13) nustato šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką;
14) nustato reikalavimus vairavimo instruktoriams ir vairavimo mokykloms bei teritorijoms, kuriose bus atliekamas vairuotojų mokymas, taip pat reikalavimus šių mokyklų darbuotojams, susijusiems su vairuotojų mokymu (už vairuotojų mokymą atsakingiems asmenims, vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams);
15) Neteko galios nuo 2018-05-20
16) tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal konstrukciją, suteikia šalies transporto priemonių gamintojams pasaulinį transporto priemonės gamintojo identifikavimo kodą (WMI) ir pasaulinį transporto priemonių sudedamųjų dalių gamintojo identifikavimo kodą (WPMI);
17) suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme tvarką ir šio draudimo panaikinimo tvarką;
18) nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką;
19) nustato transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarką;
20) suteikia asmenims teisę dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;
21) suteikia įstaigoms ar įmonėms teisę vykdyti vairuotojų mokymą ir (ar) papildomą vairuotojų mokymą ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;
22) atlieka vairuotojų mokymo ir papildomo vairuotojų mokymo priežiūrą;
23) prižiūri, kaip laikomasi privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos;
24) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką ir tvirtina techninių reikalavimų neatitikimų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui keliančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą;
25) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, nuvykimo į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti teisės suteikimo tvarką;
26) tvirtina Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės nuostatus;
27) atlieka transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kontrolę;
28) tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką;
29) nustato transporto priemonių ir transporto priemonių sudedamųjų dalių (tarp jų ir ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių) atitikties įvertinimo tvarką;
30) nustato techninės apžiūros kontrolierių kvalifikacinio ir žinių patikrinimo egzaminų tvarką;
31) nustato įrangos ir prietaisų, kurių reikia privalomajai techninei apžiūrai atlikti, sąrašą ir reikalavimus;
32) nustato reikalavimus, taikomus motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netiesioginio matymo įrangai ir eismo saugumą užtikrinančioms priemonėms, nurodytoms šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punkte;
33) nustato savivaldžių automobilių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme sąlygas ir tvarką;
34) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

10.2. Užtikrindama eismo saugumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato asmenis, turinčius teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarką.

10.3. Užtikrindama eismo saugumą, Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
1) nustato vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką;
2) nustato eismo dalyvių mokymo teikti pirmąją pagalbą tvarką;
3) nustato sveikatos sutrikimus, dėl kurių ribojama teisė arba draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones;
4) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

10.4. Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo ir mokslo ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;
2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;
3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

10.5. Užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
1) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką;
2) kaupia duomenis apie išduotus motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimus;
3) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo ir apskaitos tvarką;
4) organizuoja motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimą ir apskaitą;
5) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką;
6) nustato laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, savivaldžių automobilių bandymams ženklinti, išdavimo ir jų naudojimo tvarką;
7) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato specialiųjų transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarką;
8) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

10.6. Užtikrindama eismo saugumą, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos:
1) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas ir mažiausią jų vairuotojų amžių;
2) nustato ir tvirtina traktorių, savaeigių mašinų ir jų priekabų atitikties įvertinimo tvarką;
3) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų techninės apžiūros tvarką ir techninius reikalavimus traktoriams ir savaeigėms mašinoms ir jų priekaboms;
4) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo tvarką (jei mokymai susiję su pirminiu profesiniu, tęstiniu profesiniu ar neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, tvarka turi būti suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija);
5) nustato ir tvirtina dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas, formą, išdavimo tvarką;
6) suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, ašių apkrovas ir bendrąją masę;
7) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

10.7. Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d.

10.8. Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius:
1) vadovaudamasis Valstybine eismo saugumo programa, tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą;
2) iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. Savivaldybės pagrįstu prašymu valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės saugaus eismo komisiją;
3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose;
4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims;
5) įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje;
6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje.

10.9. Eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Užtikrindama eismo saugumą, policija:
1) prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose nustatytos eismo tvarkos;
2) reguliuoja eismą;
3) tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones;
4) kontroliuoja, ar neviršyti leistini transporto priemonių masė ir matmenys;
5) kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo;
6) kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą keliuose, atlieka M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonių, T5 kategorijos ratinių traktorių, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, pradinius techninius patikrinimus kelyje;
7) kaupia ir analizuoja duomenis apie KET pažeidimus ir eismo įvykius; 
8) teikia eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims pirmąją pagalbą tuo atveju, kai šalia nėra kvalifikuoto medicinos darbuotojo;
9) imasi priemonių, būtinų saugiam eismui eismo įvykio vietoje užtikrinti ir dėl eismo įvykio paliktam be priežiūros turtui apsaugoti;
10) eskortuoja ir lydi vadovybę, oficialius Lietuvos Respublikos svečius ir oficialias delegacijas, lydi didžiagabarites transporto priemones, kai jos gali kelti grėsmę eismo saugumui, ir transporto priemones, kuriomis vežami keleiviai, masinių ir kitokių renginių dalyviai;
11) kontroliuoja, ar N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse krovinys išdėstytas ir (ar) pritvirtintas pagal reikalavimus;
12) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

10.10. Užtikrindama eismo saugumą, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:
1) nustato N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimus, krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo trūkumų sąrašą ir jų klasifikaciją;
2) organizuoja ir atlieka M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonių pradinius techninius patikrinimus kelyje, kontroliuoja, ar N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse krovinys išdėstytas ir (ar) pritvirtintas pagal reikalavimus;
3) turi teisę sustabdyti M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemones, nurodyti jų vairuotojams važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos techniniam patikrinimui atlikti;
4) suteikia arba panaikina įgaliojimą atlikti Lietuvoje registruotų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje subjektams, kuriuos atlikti privalomąją techninę apžiūrą įgaliojo valstybė, kurioje jie yra.

10.11. Tikrinantys pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, neturi kelti grėsmės eismo saugumui.