3.10. Saugūs ir taisyklingi veiksmai bei manevrai

Šioje dalyje aptariami:

  • pasiruošimas važiuoti ir automobilio patikrinimas;
  • įlipimas ir išlipimas;
  • važiavimas įkalnėje;
  • važiavimas atbuline eiga;
  • automobilio pastatymas į stovėjimo vietą;
  • apsisukimas. 

Pajudant iš vietos, važiuojant atbuline eiga, statant automobilį į stovėjimo vietą ir apsisukant, reikia praleisti kitas transporto priemones.

Kiekvienas vairuotojas praktiškai įsitikina, kad šie manevrai atliekami nuolat.

Pavyzdžiui, kiekvienas vairuotojas gali susidurti su kliūtimi kelyje, dėl kurios reikės apsukti automobilį. Automobilio statymas į stovėjimo vietą taip pat yra kasdienis manevras.

Nesvarbu, kur automobilis statomas – gatvėje, uždaroje ar atviroje stovėjimo aikštelėje – visais atvejais šiam manevrui atlikti vairuotojas turi turėti tam tikrų įgūdžių.

Priklausomai nuo ketinamo atlikti manevro ir konkrečios situacijos vairuotojas turi įsitikinti, kad jį atliekant kitiems eismo dalyviams nebus trukdoma labiau, nei tai būtina, taip pat kad nebus niekam padaryta žala.

Negalima manevrų atlikti taip, kad dėl jų lėtumo būtų trukdoma arba galėtų būti trukdoma kitiems eismo dalyviams.

Atliekant manevrą, reikia mokėti gerai valdyti automobilį ir kartu atidžiai stebėti aplinką.

Geras transporto priemonės valdymas reiškia tinkamą greičio ir sankabos pedalų bei pagrindinio ir stovėjimo stabdžių valdymą.

Nuo gero valdymo taip pat neatsiejamas greitas ir tikslus vairo valdymas, vairuotojui atsižvelgiant į vairuojamos transporto priemonės gabaritus. Reikia kuo mažiau sukti vairą, kai automobilis stovi.

Savaime suprantama, jog prieš važiuojant automobiliu reikia pasiruošti. Jeigu važiuojama į nežinomą vietą ar teritoriją, protinga iš anksto sužinoti važiavimo maršrutą (pavyzdžiui, naudojantis žemėlapiu ar eismo informacija).

Pageidautina, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, atliktų trumpą automobilio patikrą. Dėl to būtinos šiokios tokios žinios apie automobilį. Taip pat reikia sugebėti tinkamai suprasti įvairių lempučių ir matuoklių funkcijas. Šioje knygelės dalyje tai trumpai aptariama.

Pasiruošimas važiuoti ir automobilio patikrinimas

Pasiruošimo ir patikros veiksmai yra susiję su pagrindinėmis žiniomis apie automobilį ir įvairių kontrolės prietaisų valdymo įgūdžiais.

Pasiruošimo ir patikros veiksmai aptariami bendrai, nes jie neatsiejami vieni nuo kitų.

Tai veiksmai, kurie atliekami tam, kad būtų įsitikinta, ar automobilio techninė būklė pakankamai gera, kad būtų galima važiuoti.

Saugaus ir tausojančio aplinką vairavimo sumetimais svarbu, kad vairuotojas būtų susipažinęs su įvairių valdymo įtaisų funkcijomis, transporto priemonės dalimis, kontrolinėmis lemputėmis, matuokliais, skaitikliais, jungikliais ir t. t. bei žinotų, kur juos rasti.

Pasiruošimo ir patikros veiksmai skirstomi į:

  • transporto priemonės išorės tikrinimą;
  • transporto priemonės vidaus tikrinimą. 

Svarbu, kad vairuotojas turėtų tam tikrų įgūdžių, būtinų minėtiems veiksmams atlikti. Saugus ir aplinką tausojantis važiavimas prasideda nuo kelionės planavimo ir pasirengimo jai.

✎ Transporto priemonės išorės tikrinimas

  • Ar transporto priemonės apačioje nėra kokių nors skysčių nutekėjimo žymių arba kitų kliūčių.
  • Kėbulas, langai ir langų valytuvai.
  • Apšvietimas (priekiniai, galiniai bei stabdžių žibintai, posūkio rodikliai ir atšvaitai).
  • Variklio dangtis ir bagažinė (ar gerai uždaryti).
  • Langai ir veidrodėliai (ar švarūs).
  • Padangos (protektorius ir slėgis, ventiliai).
  • Alyvos lygis.
  • Stabdžių skysčio lygis.
  • Aušinimo skysčio lygis.
  • Langų plovimo skystis (žiemą neužšąlantis).
  • Atsarginis ratas, kėliklis (jei turi būti, koks jo slėgis ir kur jis yra).
  • Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė ir gesintuvas.
  • Avarinio sustojimo ženklas.
  • Ryškiaspalvė šviesą atspindinti liemenė.

✎ Transporto priemonės vidaus tikrinimas

  • Saugumo sumetimais svarbios kontrolinės lemputės.
  • Ar įjungta, išjungta oro pagalvė (priklausomai nuo vaiko kėdutės vietos).
  • Matuokliai (degalų, variklio temperatūros ir pan.). 

Ar tinkamai veikia:

  • langų valytuvai;
  • galinio lango šildymas, priekinio ir šoninių langų apipūtimas;
  • vėdinimas, šildymas;
  • stabdžiai (ar pakankamas pedalo slėgis). 

Ar tinkamai sureguliuota:

  • vairuotojo sėdynė;
  • galvos atrama; 
  • saugos diržas;
  • veidrodėliai. 

Prieš paleidžiant variklį, patikrinama, ar keleiviai užsisegę saugos diržus, ar visos durys gerai uždarytos, ar nėra nepritvirtintų daiktų transporto priemonės gale už keleivių sėdynių.

Įlipimas ir išlipimas

Praktiniais sumetimais įlipimas ir išlipimas aptariami kartu.

Įlipimas ir išlipimas yra susiję su automobilio durelių atidarymu ir palikimu.

Dėl to gali būti trukdoma kitiems eismo dalyviams ar netgi sukeliama pavojinga situacija.

Automobilio durelės gali būti atidarytos ne ilgiau, nei tai yra reikalinga.

Vairuotojas visada turi atkreipti dėmesį, ar automobilio durelės uždarytos.

Įlipimas

✎ Kitų eismo dalyvių interesai

Atidaryti automobilio dureles galima tik tada, kai tai nesukels jokių nepatogumų ar pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ši taisyklė galioja tiek iš priekio, tiek iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms. Įlipti reikia greitai ir po to iš karto uždaryti dureles.

✎ Dairymasis

Prieš atidarant automobilio dureles pirmiausia reikia gerai apsidairyti.

Prieš įlipant į automobilį pirmiausia reikia žvilgtelėti, ar už automobilio nėra jokių kliūčių, kurios trukdys pajudėti atbuline eiga. Po to reikia eiti lygiagrečiai su automobiliu. Taip lengviausia žiūrėti ta kryptimi, iš kurios artėja transporto priemonės.

Taip pat galima apžiūrėti, ar šalia automobilio nėra kitų kliūčių.

Prieš išvažiuojant reikia įsitikinti, ar tai saugu ir ar nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.

Prieš įlipant į automobilį reikia pažiūrėti, ar šalia jo nėra jokių kliūčių.

Jeigu automobilis pastatytas šalia kitos transporto priemonės, atidaryti dureles reikia ypač atsargiai.

Išlipimas

✎ Kitų eismo dalyvių interesai

Atidaryti automobilio dureles galima tik tada, kai tai nesukels jokių nepatogumų ar pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ši taisyklė galioja tiek iš priekio, tiek iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms. Išlipti reikia greitai ir po to iš karto uždaryti dureles.

✎ Dairymasis

Prieš atidarant automobilio dureles, pirmiausia reikia gerai apsidairyti.

Prieš išlipant iš automobilio, pirmiausia reikia atidžiai pasižiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį, kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį.

Jeigu automobilis pastatytas šalia kitos transporto priemonės, atidaryti dureles reikia ypač atsargiai.

Važiavimas įkalne

Vairuotojas turi sugebėti sustabdyti automobilį įkalnėje ir vėl pajudėti iš vietos.

Pajudant įkalnėje po sustojimo automobilis negali pradėti riedėti arba užgesti.

Pajudėjimą iš vietos įkalnėje galima atlikti dviem būdais: arba važiuojamojoje kelio dalyje, arba kelkraštyje. Tai galima atlikti ne tik įkalnėje, bet ir nuokalnėje.

Pirmuoju atveju sustojama ir vėl pajudama įkalnėje esančioje važiuojamojoje kelio dalyje. Vairuotojas turi sugebėti po sustojimo pajudėti iš vietos neužgesindamas automobilio variklio ir nepradėdamas riedėti atgal.

Antruoju atveju sustojama įkalnėje esančiame dešiniame kelkraštyje. Vadinasi, įkalnėje sustota tyčia, o ne todėl, kad to reikalauja eismo situacija. Tokiu atveju netrukdoma kitoms transporto priemonėms.

Antruoju atveju reikia elgtis taip, kaip aprašyta toliau.

✎ Atlikimo būdas (transporto priemonės valdymas)

  • Sustokite dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje.
  • Tinkamai įsiliekite į transporto srautą.
  • Ruošiantis pajudėti iš vietos įkalnėje ir pajudant reikia vadovautis 1 skyriuje pateiktais nurodymais.

✎ Dairymasis

Prieš pradedant važiuoti po sustojimo reikia atidžiai apsidairyti.

Apsidairyti reikia tokia tvarka:

  • į priekį;
  • į galinio vaizdo veidrodėlį;
  • į kairės pusės veidrodėlį;
  • per kairį petį.

Prieš pradedant ir pradėjus judėti po sustojimo reikia veidrodėliuose stebėti už nugaros esančias transporto priemones.

✎ Praleidimas

Prieš pradedant važiuoti po sustojimo, reikia praleisti kitas transporto priemones.

✎ Signalizavimas ir reagavimas į signalus

Prieš pradedant važiuoti, reikia parodyti posūkį.

Pradėjus važiuoti, netrukus reikia posūkio signalą išjungti.  

Važiavimas atbuline eiga

Važiuojant atbuline eiga reikia išlaikyti vienodą atstumą nuo važiuojamosios dalies krašto.

Šis manevras susideda iš tokių elementų:

  • važiuojama atbuline eiga tiesiai apie 20 metrų;
  • nesustojant tinkamai padaromas vingis į dešinę;
  • po vingio vėl važiuojama tiesiai.

✎ Atlikimo būdas (transporto priemonės valdymas)

  • Sustokite pakankamu atstumu iki važiuojamosios kelio dalies dešinio kelkraščio.
  • Sustojus automobilio ratai turi būti tiesūs.
  • Jei vairuotojas nori, jis gali pasisukti per liemenį taip, kad dešine ranka nebelaikytų vairo. Dešine ranka galima kur nors atsiremti.
  • Atbuline eiga važiuojama lėtai.
  • Nežymiais vairo judesiais išlaikomas vienodas atstumas į abi puses.
  • Ruošiantis važiuoti atbuline eiga ir važiuojant reikia vadovautis 1 skyriuje pateiktais nurodymais.

✎ Dairymasis

Prieš pradedant važiuoti ir važiuojant atbuline eiga, reikia atidžiai stebėti aplinką.

Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Reikia apsidairyti:

  • į priekį;
  • į galinio vaizdo veidrodėlį;
  • į kairį veidrodėlį, dešinį veidrodėlį;
  • per abu pečius. 

Atliekant šį manevrą reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius. Važiuojant atbuline eiga:

  • dairomasi į priekį, į kairį veidrodėlį ir per kairį petį - kol automobilio priekis nepasisuko į kelio vidurį;
  • reikia nuolat dirsčioti į priekį;
  • negalima žiūrėti vien į nurodytą sustojimo vietą, nes taip galima nepastebėti kitų eismo dalyvių.

✎ Praleidimas

Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Šis reikalavimas galioja visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo jų judėjimo krypties.

Priklausomai nuo situacijos kelyje ir eismo situacijos, važiuojant atbuline eiga, gali tekti sustoti, kad būtų galima praleisti kitus eismo dalyvius.

Automobilio pastatymas į stovėjimo vietą

Automobilis į stovėjimo vietą gali būti pastatytas:

  • lygiagrečiai su kelkraščiu;
  • priekį (galą) atsukus į kelkraštį arba įstrižai kelkraščiui.

Automobilis gali būti statomas tiek važiuojant į priekį, tiek atbuline eiga, įkalnėje arba nuo
kalnėje.

Jeigu šis manevras atliekamas įkalnėje arba nuokalnėje, šlaito kampas negali būti labai didelis.

Automobilio pastatymas lygiagrečiai su kelkraščiu (atbuline eiga)

Atliekant šį manevrą, automobilis turi būti pastatytas dešiniame kelkraštyje, kai prieš jį nedideliu atstumu stovi kita transporto priemonė.

✎ Atlikimo būdas (transporto priemonės valdymas)

  • Sustokite pakankamu atstumu nuo transporto priemonės, už kurios statysite automobilį.
  • Sustojus automobilio ratai turi būti tiesūs.
  • Automobilio galas turi daugmaž sutapti su kelkraštyje stovinčios transporto priemonės galu.
  • Važiuodami atbuline eiga tinkamu momentu pasukite vairą ir vėl grąžinkite jį į pradinę padėtį.
  • Tuo metu, kai automobilio priekis yra labiausiai išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį, negaiškite laiko, kad netrukdytumėte artėjančioms transporto priemonėms.
  • Ruošiantis statyti automobilį ir važiuojant atbuline eiga, reikia vadovautis 1 skyriuje pateiktais nurodymais. 

Konkretus vairo pasukimo ir grąžinimo į pradinę padėtį momentas priklauso nuo važiavimo greičio ir individualių automobilio savybių.

✎ Dairymasis

Prieš pradedant važiuoti ir važiuojant atbuline eiga, reikia atidžiai stebėti aplinką.

Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Atliekant šį manevrą, reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius.

Apsidairyti reikia tokia tvarka:

  • prieš pradedant važiuoti atbuline eiga: į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, į dešinės pusės veidrodėlį, per abu pečius;
  • kol automobilio priekis nepasisuko į kelio vidurį: į priekį, į kairį veidrodėlį ir per kairį petį;
  • važiuojant atbuline eiga negalima žiūrėti vien į automobilį, už kurio statoma, nes taip galima nepastebėti artėjančių transporto priemonių.

✎ Praleidimas

Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Šis reikalavimas galioja visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo jų judėjimo krypties.

Tai reiškia, kad tuo metu, kai automobilio priekis labiausiai išsikiša į važiuojamąją kelio dalį, jis negali trukdyti artėjančioms transporto priemonėms.

Automobilio statymas lygiagrečiai su kelkraščiu (važiuojant į priekį)

Atliekant šį manevrą automobilis turi būti pastatytas ribotoje erdvėje šalia šaligatvio.

✎ Atlikimo būdas (transporto priemonės valdymas)

  • Sustokite pakankamu atstumu iki vietos, kurioje statysite automobilį.
  • Pradėjus judėti į priekį reikia tam tikru momentu pasukti vairą.
  • Važiavimo trajektorija turi būti sklandi ir tiksli.
  • Likus nedideliam atstumui iki šaligatvio, ištiesinamas vairas.
  • Kai automobilis atsiduria lygiagrečiai su šaligatviu, sustojama.
  • Važiavimo greitis turi būti tolygus ir nedidelis.
  • Ruošiantis statyti automobilį ir važiuojant atbuline eiga, reikia vadovautis 1 skyriuje pateiktais nurodymais.

✎ Dairymasis

Atliekant manevrą, reikia atidžiai stebėti aplinką.

Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyviai gali būti bet kurioje automobilio pusėje.

Atliekant šį manevrą, apsidairyti reikia tokia tvarka:

  • prieš pradedant važiuoti: į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį, per dešinį petį;
  • prieš pat pasukant vairą: į galinio vaizdo veidrodėlį, į dešinį veidrodėlį ir per dešinį petį. 

Automobilis gali būti pastatytas įkalnėje arba nuokalnėje.

✎ Praleidimas

Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Šis reikalavimas galioja visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo jų judėjimo krypties.

Automobilio statymas pažymėtoje stovėjimo vietoje

Jeigu automobilis statomas važiuojant į priekį, vairuotojas gali rinktis tiek dešinėje, tiek kairėje esančią stovėjimo vietą. Kai manevras atliekamas atbuline eiga, galima rinktis tik dešinėje esančią stovėjimo vietą. Negalima automobilio statyti labai arti dvi stovėjimo vietas vieną nuo kitos skiriančios linijos ar ant jos. Šalia pasirinktos stovėjimo vietos esančios kitos stovėjimo vietos turi likti laisvos.

Automobilio statymas pažymėtoje stovėjimo vietoje (važiuojant į priekį)

✎ Atlikimo būdas (transporto priemonės valdymas)

  • Likus mažiausiai dviem stovėjimo vietoms iki nusižiūrėtos vietos, reikia sustoti.
  • Pradėjus judėti tinkamu momentu sklandžiai pasukti vairą, kad į stovėjimo vietą būtų galima įvažiuoti iš pirmo karto.
  • Laiku ištiesinti ratus (kai visa transporto priemonė įsuka į stovėjimo vietą). 

✎ Dairymasis

Atliekant manevrą, reikia atidžiai stebėti aplinką.

Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyviai gali būti bet kurioje automobilio pusėje.

Atliekant šį manevrą, apsidairyti reikia tokia tvarka:

  • prieš pradedant važiuoti: į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį, per dešinį petį;
  • prieš pat pasukant vairą: į galinio vaizdo veidrodėlį, į dešinį veidrodėlį ir per dešinį petį. 

Automobilis gali būti pastatytas įkalnėje arba nuokalnėje.

✎ Praleidimas

Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Šis reikalavimas galioja visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo jų judėjimo krypties.

Automobilio statymas pažymėtoje stovėjimo vietoje (važiuojant atbuline eiga)

✎ Atlikimo būdas (transporto priemonės valdymas)

  • Likus mažiausiai dviem stovėjimo vietoms iki nusižiūrėtos vietos reikia sustoti.
  • Iš šios pozicijos pavažiuoti į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras.
  • Važiuodami atbuline eiga tinkamu momentu pasukite vairą taip, kad į stovėjimo vietą būtų galima įvažiuoti iš pirmo karto.
  • Automobiliui sustojus jo ratai turi būti tiesūs.
  • Ruošiantis statyti automobilį ir važiuojant atbuline eiga, reikia vadovautis 1 skyriuje pateiktais nurodymais.

Atliekant manevrą reikia atidžiai stebėti aplinką.

Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyviai gali būti bet kurioje automobilio pusėje.

✎ Dairymasis

Atliekant šį manevrą, apsidairyti reikia tokia tvarka:

  • prieš pradedant važiuoti: į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį, per dešinį petį;
  • prieš pat pasukant vairą: į galinio vaizdo veidrodėlį, į dešinį veidrodėlį ir per dešinį petį. 

Automobilis gali būti pastatytas įkalnėje arba nuokalnėje.

✎ Praleidimas

Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Šis reikalavimas galioja visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo jų judėjimo krypties.

Apsisukimas

Apsisukimas gali būti atliekamas:

  • keliais judesiais (važiuojant į priekį ir atgal), kai kelias pakankamai siauras;
  • vienu sklandžiu judesiu (pusračiu) ribotoje erdvėje. 

Važiuoti reikia kuo mažesniu greičiu, bet vairuoti - kuo greičiau. Reikia vengti sukti vairą automobiliui stovint.

Apsisukimas atliekant kelis judesius

Kai apsisukama, atliekant kelis judesius, naudojamasi tik važiuojamąja kelio dalimi. Automobilio padangos gali paliesti šaligatvio kraštą.

Atliekant šį manevrą, tenka padaryti kelis judesius. Važiuoti pradedama dešiniame kelio krašte.

Manevro metu atbulinė pavara turi būti įjungiama tik vieną kartą. Vairuotojas turi stengtis netrukdyti kitiems eismo dalyviams ir nesukelti pavojingos situacijos.

✎ Atlikimo būdas (transporto priemonės valdymas)

  • Sustokite tinkamu atstumu iki dešinio kelkraščio.
  • Važiuodami nedideliu, bet pastoviu greičiu staigiai pasukite vairą į kairę.
  • Prieš pat ratams paliečiant šaligatvį pasukite vairą į dešinę ir ištiesinkite ratus.
  • Ratai gali nežymiai prisiliesti šaligatvio krašto.
  • Įjunkite atbulinę pavarą ir važiuodami pasukite vairą į dešinę.
  • Prieš pat ratams paliečiant šaligatvį pasukite vairą į kairę ir ištiesinkite ratus.
  • Ratai gali nežymiai prisiliesti šaligatvio krašto.
  • Važiuodami sukite į kairę.
  • Padidinkite greitį iki įprasto transporto priemonių srauto greičio.
  • Prieš atliekant šį manevrą ir jo metu reikia vadovautis 1 skyriuje pateiktais nurodymais. 

✎ Dairymasis

Atliekant manevrą, reikia atidžiai stebėti aplinką.

Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyviai gali būti bet kurioje automobilio pusėje.

Reikia įvertinti bendrą situaciją kelyje ir eismo situaciją.

Atliekant šį manevrą, apsidairyti reikia tokia tvarka:

  • prieš pradedant važiuoti: į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį;
  • važiavimo metu: nuolat dairytis į kairę, į dešinę, į galinio vaizdo ir kairės pusės veidrodėlius (taip pat nepamirškite pėsčiųjų);
  • beveik baigus manevrą, prieš pradedant važiuoti priešinga kryptimi: į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį.

✎ Praleidimas

Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Šis reikalavimas galioja visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo jų judėjimo krypties.

Apsisukimas atliekant vieną judesį

Kai apsisukama, atliekant vieną judesį, naudojamasi ne tik važiuojamąja kelio dalimi, bet ir stovėti skirta juosta. Apsisukama vienu sklandžiu judesiu (pusračiu) ribotoje erdvėje. Automobilio padangos negali paliesti šaligatvio krašto.

Atliekant šį manevrą, užtenka padaryti vieną judesį.

Važiuoti pradedama dešiniame kelio krašte. Atliekant manevrą negalima, nesant būtinybės, sustoti.

✎ Atlikimo būdas (transporto priemonės valdymas)

  • Sustokite tinkamu atstumu iki dešinio kelkraščio.
  • Pavažiuokite kelis metrus tiesiai.
  • Jei reikia, įvažiuokite į dešinėje esančią stovėjimo vietą ar kitą laisvą kelio dalį.
  • Staigiai pasukite vairą į kairę.
  • Greitis turi būti mažas, bet nekintantis.
  • Baigiant suktis puslankiu, ištiesinkite ratus, kad liktumėte savo kelio dalyje.
  • Padidinkite greitį iki įprasto transporto priemonių srauto greičio.
  • Prieš atliekant šį manevrą ir jo metu reikia vadovautis 1 skyriuje pateiktais nurodymais.

✎ Dairymasis

Atliekant manevrą reikia atidžiai stebėti aplinką.

Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyviai gali būti bet kurioje automobilio pusėje. Reikia įvertinti bendrą situaciją kelyje ir eismo situaciją.

Atliekant šį manevrą, apsidairyti reikia tokia tvarka:

  • prieš pradedant važiuoti: į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį;
  • važiavimo metu: į priekį, į kairę, į dešinę, į galinio vaizdo ir kairės pusės veidrodėlius, per kairį petį;
  • beveik baigus manevrą, prieš pradedant važiuoti priešinga kryptimi: į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį.

✎ Praleidimas

Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Šis reikalavimas galioja visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo jų judėjimo krypties.